„Kodėl nago šalinimas nėra sprendimas: anatomija, biomechanika ir realūs pavojai, apie kuriuos pacientai nežino“

Kas yra nagas ir kam jis reikalingas žmogui

Nago plokštelė – tai ne puošmena ir ne „priedas prie piršto“.

Tai atramos–judėjimo sistemos elementas.

1. Apsauginė funkcija. Ji dengia distalinės falangos minkštuosius audinius – kraujagysles, nervus, piršto pagalvėlę.

   
   

   Jei nago nėra – pirštai nuolat traumuojami, oda trūkinėja, gali atsiverti lėtinės žaizdos.

   
   

2. Atraminė ir apkrovą paskirstanti funkcija. Nagas dalyvauja perduodant apkrovą nuo piršto į padikaulį. Kai einame, ypač kai atsispiriame didžiuoju pirštu, nago plokštelė veikia kaip standus skydas, išlaikantis piršto formą.

   Pašalinus nagą – pirštas išsiplečia, keičiasi biomechanika ir eisena.

   
   

3. Sensorinė funkcija. Gražus momentas: nagas sustiprina jautrumą. Jis padeda tiksliau paskirstyti spaudimą, jausti paviršių, o smegenys gauna aiškesnį grįžtamąjį ryšį iš pėdos.

Todėl idėja „išrauti nagą ir gyventi be problemų“ – tai tarsi „nupjauti bamperį, kad nesibraižytų“, o paskui stebėtis, kodėl viskas pradeda lūžti.

Kodėl negalima šalinti nagų vien tam, kad „išgydyti įaugimą“

Chirurginis šalinimas – tai ne priežasties gydymas, o trauma, kuri:

• didina uždegimą,

• pažeidžia matricą (augimo zoną),

• keičia nago augimo kryptį,

• 3–5 kartus padidina lėtinio įaugimo riziką.

95 % pacientų, kuriems nagas buvo šalintas, vėliau sugrįžta su deformacijomis, ertmėmis, onicholize ir nuolatiniais recidyvais.

Nago šalinimas negydo problemos. Jis sukuria naują patologiją.

Kas iš tikrųjų yra įaugęs nagas

Įaugęs nagas – tai ne „nagas supyko ir nusprendė įaugti“.

Tai konfliktas tarp nago formos, odos velenėlio formos ir eisenos mechanikos.

Pagrindinės priežastys:

• netinkama avalynė,

• traumos,

• siauras arba susisukęs nagas,

• padidėjusi pronacija,

• netaisyklingas kirpimas,

• genetinis polinkis.

Įaugimas – tai deformacijos pasekmė. Pašalinus nagą, tu nepašalini deformacijos – tu ją sustiprini.

Kas vyksta, jei nagas pašalinamas barbariškai arba chirurgiškai

Po šalinimo gali atsirasti:

• lėtiniai skausmai vaikštant – pirštas lieka be apsaugos;

• hiperkeratozė (oda pradeda augti kaip „šarvas“);

• matricos deformacija: nagas atauga bangos, vamzdelio, skiedros formos arba visai nebeauga;

• nuolatiniai uždegimai šoniniuose velenėliuose;

• pakartotinis netaisyklingas įaugimas – tik jau 10 kartų sunkesnis;

• prarandama biomechaninė atrama → sutrinka pėdos ašis → perkraunamas pirmas spindulinis kaulas → skausmai keliuose ir dubenyje.

Po šalinimo susiformuoja lėtinė piršto disfunkcija, kurią ištaisyti daug sunkiau, negu tiesiog uždėti korekcinę sistemą ant nago prieš šalinimą.

Kada nagai iš tikrųjų šalinami

Yra tik keturios teisėtos indikacijos, ir nė viena jų neskamba taip: „kad nebeįaugtų“.

1. Pūlingas uždegimas su flegmonos rizika.

2. Navikiniai procesai (papilomos, melanoma, matricos navikas).

3. Totalinė onichomikozinė destrukcija, kai nago kaip organo praktiškai nebėra.

4. Trauma su visišku plokštelės ir nago guolio suardymu.

(Ir 3–4 atvejais tai atliekama ne plėšiant ir ne chirurginiu būdu, o naudojant podologines frezas ir įrankius, kurie nepažeidžia nago guolio ir matricos, ir nesukelia skausmo.)

Viskas. Taškas.

Kam reikalingos korekcinės sistemos ir kodėl jos veikia

Korekcija – tai medicina, o ne kosmetika.

Sąsagos ir plokštelės atlieka mechaninę nago rekonstrukciją:

keičia augimo kampą,

atpalaiduoja šoninius velenėlius,

stabilizuoja plokštelę,

pašalina konfliktą tarp nago ir minkštųjų audinių.

Korekcija – tai kaip breketai dantims.

Juk niekas netraukia dantų lauk, jeigu jie kreivi.

Mes negydome pasekmės. Mes taisome priežastį.

Paprastais žodžiais tariant:

„Pašalinti nagą – tai tas pats, kas nuimti stogą nuo namo dėl to, kad kampe prateka vanduo. Atrodo paprasčiau, bet pasekmės bus blogesnės už pačią problemą.

Nagas yra pėdos konstrukcijos dalis. Pašalinus nagą, pėda praranda apsaugą, biomechaniką ir jautrumą. O deformacijos priežastis niekur nedingsta – ji sugrįš dar sunkesne forma.“