Mano požiūris į problemos sprendimą – „Įaugęs nagas“ arba „Šoninio volelio trauma, atsiradusi dėl nago plokštelės deformacijos“.

Daugelis mano, ir tai pastebėjau ne kartą – ne tik pacientai, bet ir daugelis mano kolegų – kad norint visam laikui išspręsti įaugusio nago problemą, būtina visiškai pašalinti nagą augimo zonoje, būtent ties šoniniu voleliu – toje vietoje, kur jis ir auga.

Toliau paaiškinsiu, kaip aš matau šią problemą ir kokį sprendimo būdą (klausimo sprendimo atvejį) siūlau savo pacientui.

Prieš pradedant spręsti klausimą dėl įaugusio nago šalinimo (pažymiu problemą, kad neprarastume konteksto):

Pirma.

Į ką atkreipiu dėmesį?Į bendrą pėdų būklę – pirmiausia vertinu pirštų padėtį ir formą: ar nėra deformacijų, ar nėra nuospaudų ant pirštų ir tarp jų.

Tuomet pereinu prie padų įvertinimo – mane domina, kaip funkcionuoja padikauliai (metatarsalai), ar yra padikaulių galvų išsikišimų (protruzijų). Tokia deformacija rodo, kad priekinė pėdos dalis yra nuolat pertempiama ir apkraunama.

Taip pat ieškau galimų nuospaudų ant kulno ir visame pėdos pado plote, nes šie požymiai parodo, kaip veikia pėda apskritai – t. y. kokia yra jos biomechaninė funkcija.

Antra.

Antrasis etapas ne visada vyksta nuosekliai. Dažniausiai jį įgyvendinu lygiagrečiai su pirmuoju.

Anamnezės rinkimas – tai pats dažniausias klausimas, kurį galima išgirsti podologo kabinete:

„Kokius batus dažniausiai avite?“

Atvirai pasakius, tai jau nusidėvėjęs klausimas. Esu įsitikinęs, kad konstruktyvaus atsakymo išgirsti beveik neįmanoma. Todėl šio klausimo prasmę aš seniai palaidojau.

Jei man reikia sužinoti, kokioje avalynėje pėda „dūsta“ dažniausiai – einu kitu keliu.

Pirmiausia man įdomus avalynės dydis!

Ir būtent čia maždaug 90 % pacientų kažkodėl sutrinka.Kodėl taip nutinka?

Iš savo daugelio metų praktikos galiu padaryti dvi išvadas:

1. Žmogus iš tiesų neturi jokio supratimo, kaip reikia pasirinkti avalynę ir pagal kokius kriterijus.

2. Žmonės dažniausiai renkasi batus pagal stilių, tendencijas, madą, o taip pat remiasi „nuomonės ekspertais“ – tinklaraštininkais, garsenybėmis ir panašiai.

Yra ir dar viena priežastis – aprangos kodas (dress code), tačiau, mano nuomone, tokiu atveju žmogus sąmoningai išmaino savo sveikatą į išvaizdą.

Nors, jei atvirai, tai paprasčiausias veidmainiavimas – net ir laikantis aprangos kodo galima rengtis teisingai ir sveikai.

Taigi, kalbant apie avalynę – aš pasisakau tik už du aukščiau paminėtus variantus.

Avalynė man suteikia supratimą, kaip pėda jaučiasi dinamikos metu.

Dabar – keli pagrindiniai klausimai, kuriuos užduodu rinkdamas anamnezę:

Ar esate patyręs stuburo, klubo ar čiurnos traumas (patempimus, sumušimus, raiščių plyšimus, lūžius)?

Reikalas tas, kad bet kokia trauma ne tik sukelia pokyčius pėdos biomechanikoje, bet ir tiesiogiai veikia čiurnos aparatą, priversdama žmogų nuimti apkrovą nuo skaudančios kojos ir perkelti ją kitur.

Bendra žmogaus sveikatos būklė.

Kokios ligos yra diagnozuotos, kaip veikia pėdų trofika ir mikrocirkuliacija, kokius vaistus žmogus vartoja.

Ši informacija yra labai svarbi, nes ligos – ypač bakterinės ir infekcinės – tiesiogiai veikia nago struktūrą, jo augimą ir deformaciją.

Kasdienis aktyvumas.

Darbo pobūdis, pomėgiai – man svarbu suprasti, kaip yra eksploatuojamos pėdos.

Atsakymai padeda nustatyti, kokį krūvį patiria nagai ir kodėl jie deformuojasi arba įauga.

Namų priežiūra.

Kaip žmogus prižiūri nagus, kokius įrankius naudoja ir kaip kerpa nagus.

Šie atsakymai man suteikia pilną vaizdą – ar priežiūra atliekama teisingai, ar ne.

Kai viskas, kas išvardyta aukščiau, jau išsiaiškinta, mano užduotis – paaiškinti pacientui problemos esmę:kodėl ji atsirado ir kokie procesai vystysis, jei nieko nebus daroma.

Kad pacientas pasitikėtų, aš pristatau gydymo planą – ir paaiškinu, kodėl būtent taip ketinu dirbti.

O tam, kad žmogus viską suprastų, aš garsiai išsakau visą planą – tiesą sakant, daugiau sau pačiam. Pacientas tiesiog klauso ir užduoda klausimus, o aš kalbu „lyg jam“.

Taigi!

Svarbiausia – perduoti pacientui esmę.

Per pirmą vizitą visada būna baisu – ir tai normalu!Pacientas nežino, kas su juo bus daroma.

Mano, kaip podologo, užduotis – nuraminti jį.Iš esmės, tuo aš ir užsiimu nuo ryto iki vakaro.

Trumpai tariant: kad pašalintume uždegimą – reikia pašalinti tai, kas jį sukelia.

Įaugusio nago atveju tai yra nagas, kuris traumuoja šoninį voleliuką.

Nagas, turintis ertmę, atsiskyręs nuo nago guolio, su lize – jau neturi ryšio su oda.

Būtent jis ir yra ta „rakštis“, kurią reikia atsargiai pašalinti ir išimti.

Taip aš ir paaiškinu tai pacientui prieš pradedant darbą.

Įsivaizduokite: mes pašalinome židinį, kuris skatino uždegiminį procesą.

Tuo momentu pacientas atsidūsta su palengvėjimu – ne nuo skausmo, o nuo to, kad pagaliau jį paleido.

Tas skausmas tęsėsi savaites, net mėnesius.Nuolatinis spaudimas, kuris veikia psichiką ir visiškai išvargina žmogų.

Pacientas atsidūsta su viltimi, kad tai daugiau nepasikartos.

Ir būtent čia svarbu paaiškinti: aš pašalinau tik pasekmę – pačią „rakštį“.

Tačiau priežastis liko – ir su ja reikia toliau dirbti.

Daugelis mano, kad jei pašalino tai, kas įaugo – vadinasi, pirštas išgydytas.

Didžiulė klaida!

Per pirmą vizitą paaiškinu, kad yra dvi problemos:

1. Nago deformacija.

2. Nago įaugimas į odą (odos traumavimas nagu).

Todėl antrame etape sprendžiame nago deformacijos klausimą, kad būtų išvengta pakartotinio įaugimo.

Ir būtent čia pradedama taikyti ortoniksija – deformuotų nagų gydymas naudojant kabes ir plokšteles.

Tai ir yra pagrindinis etapas – priežasties sprendimas, nago formos ir augimo krypties koregavimas.

Sistemos tvirtinamos maždaug vienam mėnesiui, nes nagas nuolat auga ir būtina kontroliuoti augimo kryptį bei pakėlimo laipsnį.

Matau, kad ortoniksiją atlieka daugelis grožio salonų, kurie reklamuojasi taip:

„Įaugusio nago gydymas naudojant kabes ir plokšteles.“

Tai klaidingas įsitikinimas!

Kabės ir plokštelės negydo įaugusio nago!

Įaugęs nagas pašalinamas ir išmetamas – tai jau negyva dalis!Jos gydyti nereikia!

Ir įsivaizduokite – mes ištiesinome nagą. Kas toliau?

Toliau aš prašau paciento neapsigauti: jeigu nagas vėl deformuosis arba įaugs – pretenzijų man būti neturi.

Podologo užduotis – pašalinti traumą ir ištiesinti nagą.

O svarbiausia – paaiškinti ir parodyti, ką reikia daryti, kad pėda tinkamai atsistatytų ir būtų išvengta pakartotinio įaugimo.

Tačiau jei pacientas nesilaikys rekomendacijų – problema gali pasikartoti.